Pasikviesk į susitikimą

Šiais metais „Misija Sibiras‘19" ekspedicija išvyko į Kazachstano Respubliką, kur išsaugojo politinių kalinių atminimą Karagandos bei Ekibastūzo apylinkėse. Aplankėme 18 kapinių, kuriose suradome ir sutvarkėme beveik 130 lietuvių kapų, o mūsų istorijai svarbiose vietose palikome 3 memorialinius ženklus.

Per metus suorganizuojame daugiau nei 300 susitikimų, todėl atsakymas gali užtrukti, bet susisieksime ir suderinsime detales su kiekvienu, užpildžiusiu anketą.

Susitikimo dalyvių amžius ar grupės dydis yra neribojami, nurodykite preliminarų planą registracijos anketoje, ir mes pasiruošime susitikimui taip, kad įtrauktume bet kokią auditoriją!

Jeigu susitikimas yra renginio dalis, o renginio data nėra lanksti, prašome apie tai informuoti pastabose.

Jei turite unikalių pageidavimų arba klausimų, susisiekite su mumis telefonu +37069377292 arba el. paštu jauniems@jauniems.lt.


Siūloma data nr. 1
Siūloma data nr. 2




Dalyvauk ekspedicijoje

Džiaugiamės, kad nori tapti ekspedicijos dalimi! Šiemet atranka į ekspediciją baigėsi. Lauksime tavo anketos kitų metų pavasarį.

Ištark, išgirsk, išsaugok
Miestas
Laikas
Uždaryti
Ištark,
išgirsk, išsaugok

Istorijos išsaugojimas yra kiekvieno iš mūsų reikalas. Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, tradiciškai vyksta tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu išsaugome ne vien istoriją, bet ir kiekvieną likimą.

Projekto istorija

Mano tėvas buvo tremtinys. Jį ištrėmė 13 metų. Mano senelis buvo policininkas, močiutė – mokytoja, Šaulių sąjungos narė. Birželio 14 d. visa šeima buvo nuvežta iki Laptevų jūros. Neišgyveno jauniausioji sesutė Teresė. Todėl ir buvau akcijoje.

Žurnalistas, didžėjus Rimas Šapauskas.

2016-aisiais, minint 75-ąsias masinių trėmimų pradžios metines, projektas „Misija Sibiras“ pirmą kartą įgyvendino tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kurios metu buvo perskaityta 22 000 vardų, pavardžių ir likimų. Tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija startavo birželio 14 dieną, 13 valandą. Ji tesėsi tol, kol buvo perskaityta 22 000 pavardžių – iki birželio 15-osios, 12 valandos. Per 23 valandas prie akcijos prisidėjo 333 žmonės.

2017-ais metais akcija tęsėsi toliau, ir istorijos tiltais sujungė Vilnių, Kauną bei Klaipėdą. Buvo skaitomi ankstesnėje akcijoje dar neminėti vardai, visuose trijuose miestuose buvo perskaityta po 20 000 vardų, tad iš viso per parą visoje Lietuvoje nuskambėjo 60 000 tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių ir likimų. Prie akcijos šiuose miestuose prisidėjo daugiau nei 690 žmonių.

2018-ais akcija išaugo net į 10 didžiųjų Lietuvos miestų: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Mažeikius, Uteną, Jonavą. Akcijos metu buvo įgarsinti 105 000 vardų ir likimų, o prie akcijos tiesiogiai prisijungė daugiau nei 1 000 Lietuvos gyventojų.

Šiais metais buvo perskaityta daugiau nei 120 000 tremtinių vardų, pavardžių bei likimų. Akcija vyko 12 Lietuvos miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Telšiuose, Šakiuose, Ignalinoje, Prienuose. Be to, šiais metais skaitymai persikėlė ir už Atlanto – lietuviai į skaitymus rinkosi ir Vašingtone.

„Istorinė atmintis vienija visame pasaulyje gyvenančius lietuvius, ir mūsų šalies piliečius. Tai yra mūsų tautos stiprybės pagrindas. Tik tinkamai įvertinę tą kainą, kurią už Lietuvos išlikimą ir laisvę atidavė šimtai tūkstančių nekaltų žmonių, galime kurti stiprią ir klestinčią valstybę. O birželio 14 d. Vašingtone įvyksianti akciją tik dar kartą parodo, kad trėmimų skausmo nesumažina nei laikas nei atstumas“, – sakė Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas.

Prie skaitymų prisijungė ir žinomi žmonės. Vienas iš pirmųjų prie skaitymų tribūnos Vilniuje stojo aktorius Giedrius Savickas. „Mes kalbam apie žmones. Nesvarbu, ar tai mano giminė, ar ne mano giminė – nuo to man nebus mažiau ar labiau skaudžiau. Man skauda dėl šimtų tūkstančių žmonių. Tremtis buvo kaip vėžys, kuris naikino gerąsias ląsteles, bet mes jau 30 metų esame pagiję ir kartą į metus, šią dieną turime pasitikrinti, ar tikrai esame sveiki“, – teigia aktorius.

Nuo pat akcijos pradžios prie jos įgyvendinimo aktyviai prisijungė jaunimo organizacijos: Lietuvos skautija, Lietuvos šaulių sąjunga bei Ateitininkų federacija.

Visuotinė tylos minutė

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minimos trėmimų pradžios metines. Tą dieną Lietuvoje skelbiama Visuotinė tylos minutė, kuomet visa šalis 11 val. 59 min. trumpam sustoja. Ši iniciatyva suvienija visą Lietuvą ir paskatina visus minutei stabtelėti bei pagalvoti apie savo laisvės kainą.

1941 m. prasidėję masiniai lietuvių tautos trėmimai, Sibiro kryptimi per visą tremties laikotarpį pasiuntė beveik 300 000 tautiečių. Tai nesuvokiami skaičiai, kuriuos dažnai galima rasti istorijos vadovėliuose, tačiau ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės.

Būtent todėl projektas „Misija Sibiras“ birželio 14-ąją 11:59 visoje Lietuvoje skelbia Visuotinę tylos minutę, prie kurios gali prisidėti kiekvienas. Organizatoriai ragina visą Lietuvą šiuo laiku trumpam sustoti: išjungti muzikas prekybos centruose, atsiplėšti nuo darbų, nustoti naršyti internete ir minutę pabūti su savo mintimis.

„Mūsų karta yra būtent ta, kuri kuria ateitį istorijai, todėl metas tai daryti formomis, kurios vienija ir įtraukią kiekvieną – nesvarbu, ar tai senjoras, kuris pats patyrė tremtį, ar moksleivis, kuris vos pasiekia skaitymų tribūną“, – pastebi projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.

Kiekvienais metais prie Visuotinės tylos minutės birželio 14 d. 11:59 prisidėti ir trumpam sustoti kviečiami visi kartu su savo kolegomis, draugais, artimaisiais.

Fotogalerija