Vilniaus katedros varpinė šiąnakt primena apie Lietuvoje minimą Gedulo ir vilties dieną
Vilniaus katedros varpinė šiąnakt primena apie Lietuvoje minimą Gedulo ir vilties dieną

Vilniaus katedros varpinė šiąnakt primena apie Lietuvoje minimą Gedulo ir vilties dieną

Vėlyvą birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos – vakarą Vilniaus katedros varpinė nusidažė Trispalve ir priminimu apie šalyje minimas 79-ąsias masinių lietuvių tautos areštų ir trėmimų metines.  

Šiemet atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ organizatoriai – projektas „Misija Sibiras“ – akciją nusprendė įprasminti nauju simboliu – liepos žiedu. Toks simbolis pasirinktas, prisimenant 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusius lietuvių trėmimusPasak organizatoriųbūtent tuo metu šalyje pradėjo žydėti liepos, tad tai tapo vienu  paskutinių tėvynės vaizdiniųkuriuos į tolimąjį Sibirą išsivežė tremtiniaiŠis simbolis šiąnakt papuošė ir Vilniaus katedros varpinę


„Kasmet stengiamės, jog Gedulo ir vilties diena taptų vis masiškesnė, o prie įvairių minėjimo formų prisijungtų kuo daugiau žmonių. Kartais atrodo, jog ši diena dar nesurado savo vietos tarp minimų datų, tad nusprendėme Lietuvai padovanoti simbolį, kuris būtų priimtinas tiek jaunimui, tiek patiems tremtiniams. Liepos žiedas apie Gedulo ir vilties dieną šiąnakt primena ir vilniečiams bei miesto svečiams“,  – sako projekto „Misija Sibiras“, organizuojančio akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“ vadovė Aistė Eidukaitytė  

Šiemet jau penktus metus iš eilės organizuojamos akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ metu siekiama įgarsinti daugiau negu 40 000 tremtinių bei politinių kalinių vardų, pavardžių ir likimų juos perskaitant gyvų bei virtualių skaitymų metu. Akciją tiesiogiai stebėti galima platformoje www.birzelio14.lt bei naujienų portale DELFI iki birželio 15-osios 12 val 

Skaičiuojama, jog nuo sovietų represijų nukentėjo beveik 300 000 šalies gyventojųkurie patyrė tremtį ir kalinimusDalies   likimai nėra žinomi iki šiol 

Visi, norintys prisidėti prie projekto „Misija Sibiras“ ir pagelbėti išsaugoti istoriją, tai gali padaryti aukojimo platformoje aukok.lt.  

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *