Įsibėgėjusi atranka į ekspediciją „Misija Sibiras‘19“ sulaukė nemažai lietuvių, kuriems rūpi šalies istorija, susidomėjimo. Tuo tarpu aktorius, „Misija Sibiras‘06” ekspedicijos dalyvis Audrius Bružas būsimos ekspedicijos komandai ir pačiam sau primena, kad verta prisiminti ne tik tai, kas buvo, bet vertinti ir tai, ką turime dabar: „Matau prasmę dabartiniame, realiame laike mylėti žmones, jais rūpintis ir juos prižiūrėti.“
Interviu metu aktorius pasakoja, kas įstrigo atmintyje iš 2006-ųjų metų ekspedicijos, kurioje dalyvavo ir jis pats, bei į ką reiktų atkreipti dėmesį kiekvienam, norinčiam tapti šių metų ekspedicijos dalimi.
Prisiminkime Jūsų ekspediciją. Kartą sakėte, kad į ekspediciją jauni žmonės žiūri kaip į nuotykį, Indianos Džounso kelionę. Kaip žiūrėjote į tai pats, kai ruošėtės vykti į Vorkutą?
Faktas, kad tai buvo įdomu, žingeidu, smalsu. Aš sveikas žmogus, kuriam įdomu keliauti, įdomios patirtys. Antras aspektas – nuvykimas, kuris lyg sujungia dabartį su praeitimi, tai yra kaip minėjimas. Kaip vyksta Sausio 13-osios minėjimai, Nepriklausomybės dienos minėjimai ir bet kokie kiti minėjimai, ar jie būtų linksmi, ar liūdni, ar šventiniai, ar pagarbą atiduodantys. Todėl vienas iš ekspedicijos aspektų irgi yra minėjimas. Priimi tokią poziciją, kad tai yra tau svarbu, tai yra mūsų istorijos dalis, mūsų gyvenimo dalis ir dalyvauji.
Iš kelionių žmonės parsiveža visokių įspūdžių. Kas Jums labiausiai įsiminė iš šios ekspedicijos?
Buvo daug visokių dalykų: ir kelionė traukiniais, ir užsidegęs lėktuvo variklis su rūkstančiais dūmais bei išlaipinimu, ir kaip blakės sugraužė traukiny važiuojant, ir pagelbėjantys žmonės, kuriuos sutikome ten… Jau kurį laiką žmonės yra kviečiami pildyti atrankos anketas į „Misija Sibiras’19“. Ar pats norėtumėte užpildyti anketą ir po tiek metų pabandyti sudalyvauti ekspedicijoje dar kartą? Visur yra etapai. Yra pavasaris, žiema, ruduo. Tai yra tas pats lyg klausti, o norėtum, kad vėl būtų žiema? Ji ateis. Man 39 metai, jau nugyvenau pusę arba daugiau nei pusę gyvenimo ir jau daug ką jame esu išbandęs. „Misija Sibiras“ buvo prieš daugiau nei 10 metų, aš jau sudalyvavau. Bet čia klausimas ne apie bandymą. Klausimas, ką man tai davė, ką aš patyriau, ką aš supratau, kodėl verta tai bandyti.
Tad, kodėl verta bandyti?
Aš ir tada išreiškiau savo poziciją, ir dabar išreiškiu savo poziciją, kad gerbiu žmonių atminimą ir palaikau kaip pilietis, kaip lietuvis meilę kraštui, kultūrai, puoselėjimą tradicijų, kurios mus ugdo, kurios mus įkvepia gyventi, kurti, moko mus, kaip žmogui mylėti žmogų. Aš palaikau šias tradicijas. Bet labiau matau prasmę dabartiniame, realiame laike mylėti žmones, jais rūpintis ir juos prižiūrėti. Gerbti atminimą yra svarbu ir prižiūrėti kapus taip pat yra svarbu, bet labai svarbu nežaisti amžinos aukos. Esant jaunam žmogui, gyvenant šitame laike svarbu, ką darome dabar. Tikslas yra gerbti mirusiųjų atminimą, išreikšti pagarbą, bet svarbiausia – mylėti esamą šalia. Reikia dabar puoselėti meilę ir tą meilę atiduoti artimiems žmonėms.
Kokią žinutę išsiųstumėt būsimiems ekspedicijos dalyviams?
Palinkėčiau ir sau, ir dalyviams kuo labiau būti esamam laike. Prisiliesti prie istorijos paminklų, prie istorinių įvykių, ar būti tose vietose – įdomios patirtys, bet tai nebėra šiandienos realybė. Todėl visiems ir noriu palinkėti dabarties.
„Misija Sibiras‘19” ekspedicijos dalimi galima tapti pildant atrankos anketą adresu www.misijasibiras.lt iki gegužės 5 d. Kiekvienas, norintis prisidėti prie ekspedicijos, tai gali padaryti skirdamas savo 2 proc. GPM paramą arba aukojimo portale aukok.lt.