„Misija Sibiras“ dokumentinio filmo premjeros mozaika: nuo šypsenų iki ašarų
„Misija Sibiras“ dokumentinio filmo premjeros mozaika: nuo šypsenų iki ašarų

„Misija Sibiras“ dokumentinio filmo premjeros mozaika: nuo šypsenų iki ašarų

Antradienio vakarą projektas „Misija Sibiras“ pristatė naują dokumentinį filmą „Misija Sibiras’19. Paliesti tremtį“, kurio metu žiūrovai buvo supažindinti su tremties bei kalinimų istorija, siekusia ne tik Sibirą, bet ir Kazachstaną.

Pilnoje „Forum Cinemas Vingis“ kino salėje žiūrovai buvo kviečiami valandai persikelti į Kazachstano stepes, kurios saugo tūkstančių lietuvių, taip ir nebesugrįžusių į gimtinę, likimus. „Misija Sibiras’19” ekspedicija norėdama išsaugoti šių lietuvių atminimą liepos mėnesį 10 dienų šukavo Karagandos bei Ekibastūzo apylinkėse esančias kapines, kuriose pavyko rasti apie 130 lietuvių kapų.

Filmo metu žiūrovai galėjo iš labai arti susipažinti su ekspedicijos kasdienybe, darbo ypatumais ir komanda. Filmo režisierius Armas Rudaitis sako, kad dėl to dėkingas buvo ir filmavimo būdas: „Filmuojant dokumentiką aikštelėje dažnai užtenka dviejų žmonių: operatoriaus ir garso režisieriaus. Šiuo atveju aš to neturėjau, nes viską dariau savarankiškai, bet stengiausi tai išnaudoti, kaip pliusą. Kai pats vaikštai su kamera, gali prieiti labai arti žmogaus. Visa komanda prie tokio mano filmavimo priprato, todėl buvo gautas tikrumas ir emocija“,  ̶  aiškina režisierius.

Filmą papildė ir kompozitoriaus Aurimo Vilkišiaus kurta muzika bei aranžuota naujoji „Misija Sibiras“ daina „Mūs žemės nelieskit“, kurios klausydami vieni žiūrovai graudinosi, kiti – dainavo kartu. „Aš nebuvau didelis projekto sekėjas, žinojau, kad jis yra ir žmonės keliauja į ekspediciją. Bet, kai pažiūrėjau filmą nuo pradžių iki galo, pamačiau visą turinį, net pats nustebau, kaip mane tai įtraukė, privertė susimąstyti, kaip ten jaučiasi žmonės, kokius dalykus patys atranda, kokia viso to prasmė“,  ̶  įspūdžiais dalijasi A. Vilkišius.

Projekto vadovė Aistė Eidukaitytė pastebi, kad jaunų žmonių, suvokiančių tokių dokumentikų prasmę, daugėja. „Dokumentinis filmas, priartinantis žiūrovą prie kiekvienų metų ekspedicijos jau tapo tradicija, o šiandien, kuomet didžiąją dalį informacijos mėgstame gauti ne tekstu, o vaizdu, jaunam žmogui tai geriausia pažintis su tremties istorija. Kartais geriau vieną kartą pamatyti ir „užsikrėsti“ filmo emocijomis, negu mintinai mokytis tremties faktus ir skaičius“, – teigia A. Eidukaitytė.

Organizatoriai praneša, kad filmas labai greitai bus prieinamas visiems, norintiems susipažinti su 2019 m. ekspedicijoje nuveiktais darbais. O tie, kurie nori rasti informaciją apie ekspedicijos metu surastus ir sutvarkytus kapus, gali apsilankyti interneto puslapyje www.misijasibiras.lt, skiltyje „Ieškok istorijos“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *