Tadžikistanas (2011)

2011 m. ekspedicijai buvo pasirinkta nesibaigiančiais medvilnės laukais nusėta Tadžikistano Respublika. Ekspedicijos metu aplankytos vietovės: Dušanbė, Ujaly, Kuibyševskij, Kyzylkala, Kurgan-Tiubė, Pervoje, Vakašas, Kolchozobodas.

Ekspedicijos dalyviai aplankė ir sutvarkė šias vietas: Dušanbė, Kurgan-Tiubė, Kuibyševskas, Kolchozabadas, Sarbandas, Zarja-Vostokas, Vachša, Puškino ir Lermontovo kolūkiai. Atstumas nuo Vilniaus – 4 855 km. Vietos žmonių skaičius – 8,610,000. Lietuvių tremtinių skaičius – daugiau nei 1000.

Surengti ekspediciją į dar mažiau žinomą kalinimo vietų kraštą paskatino sėkminga ekspedicija 2009 m. Kazachstane, mat visuomenę, ypač jaunimą, pavyko sudominti ekspedicijos rezultatais.

2011 m. ekspedicijai buvo pasirinkta nesibaigiančiais medvilnės laukais nusėta Tadžikistano Respublika. Žlugus Sovietų Sąjungai Tadžikija 1991 m. rugsėjo 9 d. atgavo nepriklausomybę, bet ilgą laiką tebebuvo priklausoma nuo pilietinio karo baigties, milžiniškos emigracijos ir Rusijos karinių pajėgų, vis dar dislokuotų šalyje. Be to, mūsų šalis sieja bendra istorija – tiesa, ne pati maloniausia.

1945 m. gegužės 3 d. 9.30 val. lietuvių šeimų pilnas ešelonas iš Kauno pajudėjo į Stalinabadą (dabartinė Dušanbė), Tadžikistano sostinę. Po kelių savaičių sunkios kelionės traukinys pasiekė Tadžikinstano Kurgan-Tiubė sritį. Kiek tą gegužės rytą iš Kauno išvežta žmonių, tiksliai nežinoma iki šiol. Dirbti medvilnės laukuose, kepinant saulei, 50 laipsnių karštyje buvo nepakeliamai sunku. Nežmoniški karščiai lietuvius guldė vieną po kito. Maliarija ir badas buvo daugelio ligų priežastys. Daugiausia tremtinių (apie 300 žmonių) Tadžikistane mirė pirmą 1945-1946 m. žiemą. Žinoma, kad iš 50 šeimų, atvežtų į Ujaly gyvenvietės Budiono kolūkį, po dvejų metų gyvi liko vos 9 žmonės.

Jaunimo ekspedicijos metu aplankytos vietovės: Dušanbė, Ujaly, Kuibyševskij, Kyzylkala, Kurgan-Tiubė, Pervoje, Vakašas, Kolchozobodas. Viename iš aplankytų kaimų, Kyrove, ekspedicijos dalyviai surado vieno iš bendrakeleivių Eigmino Dagio proprosenelės kapą. Ši asmeninė šeimos istorija nė vieno dalyvio nepaliko abejingo.

Svarbiausias ir išliekamąją vertę turintis ekspedicijos akcentas Kurgan-Tiubė miesto kapinėse buvo ekspedicijos dalyvių sudėtas simbolinis kryžių kalnelis – paminklas Sibire likusiems lietuviams atminti.