Karaganda (2019)

Lietuvos istorijos išsaugojimas Kazachstane tęsėsi.

2019 metais į Kazachstaną išvyko 16 ekspedicijos dalyvių. 10 dienų – tiek truko komandos misija Karagandos apylinkėse: Dolinkoje, Karabase, Spaske, Prostornoje, Ekibastūze. Ekspedicija į Kazachstaną vyko antrus metus iš eilės ir ši lokacija lietuviams yra taip pat svarbi, nes, skirtingais duomenimis, Kazachstano lageriuose kalėjo nuo 20 iki 80 tūkst. lietuvių.

Jausdami didžiulį visos Lietuvos palaikymą ekspedicijos dalyviai Karagandos apylinkėse intensyviai šukavo kapines, tvarkė atrastus lietuvių kapus, statė atminimo simbolius – kryžius bei pirmą kartą per visą projekto istoriją sakralinius liaudies paminklus – koplytsulpius.

Per 10 dienų ekspedicija iš viso aplankė 18 kapinių, jas dalyviai šukavo ieškodami kapų su lietuviškomis pavardėmis, tokių rasti pavyko net 130. Taip pat lietuvių atminimui įprasminti buvo pastatyti 2 koplytstulpiai ir 1 kryžius.

Pirmasis koplytstulpis iškilo Prostornoje, ten buvo palaidotas Ferdinando Vaitiekūno tėtis, kuris buvo politinis kalinys. Kitą koplytstulpį komanda pastatė Dolinkos kapinėse, kuriose nėra išlikę politinių kalinių atminimo ženklų, todėl koplytstulpis atminė visus ten mirusius žmones. Ne mažiau svarbus buvo ir kryžius, kurį ekspedicijos dalyviai pastatė šalia Karabaso lagerio. Karabaso geležinkelio stotis buvo vieta iš kur politiniai kaliniai buvo paskirstomi po visą Karlagą. Kryžius ypatingas, nes jį mums Lietuvoje pagamino tremtinys Bronislovas taip, kad kiekvienas komandos narys galėtų dalį kryžiaus susipakuoti ir vežtis su savimi.

Ekspedicijoje pavyko sutikti ir pabendrauti su trimis Kazachstane gyvenančiais lietuviais – politinių kalinių vaikais, anūkais, kurie savo gyvenimus sukūrė Kazachstane, tačiau puikiai žino, jog jų tėvynė yra Lietuva.