Lietuvos istorijos dalis slypi ne vien Sibire, bet ir kitose šalyse.
Net dvi į Kazachstano Respubliką vykusios ekspedicijos grupės (iš viso 24 žmonės) sugebėjo įrodyti, jog Lietuvos istorijos dalis slypi ne vien Sibire, bet ir kitose šalyse.
Per 11 ekspedicijos dienų komanda iššukavo 16 bendrų miestų kapinių, kuriose skaitydami antkapių užrašus ieškojo lietuviškų pavardžių ir užrašų. Jiems pavyko surasti, inventorizuoti ir sutvarkyti beveik 200 lietuviškų kapų, apie kuriuos informaciją paskelbti planuojama greitu metu.
Ne mažiau svarbus darbas buvo memorialų tvarkymas. Buvusiose lagerių teritorijose lietuviai ir kitų tautų atstovai buvo laidojami masinėse kapavietėse, todėl atskirų kapų čia nėra. „Misija Sibiras‘18” sutvarkė jau esamus arba pastatė naujus memorialus net 4 vietose: Rudnike, Balchaše, Rytiniame Kounrade bei Mamočkino (Mamyčių) kapinėse.
Taip pat Kazachstane iškilo 6 nauji lietuviški kryžiai, vienas iš jų buvo pagamintas ir perduotas ekspedicijai Karagandos lietuvių bendruomenės. Aukščiausias Saranėje šalia 2 partizanų kapų pastatytas kryžius siekė net 4,8 m.
Ekspedicijos metu komandai pavyko sutikti politinių kalinių vaikų, anūkų ir proanūkių. Vienas iš jų – Vladas Račkaitis, tebekalbėjo lietuviškai, nors Lietuvoje yra buvęs tik kartą prieš 30 metų.
Dalyviai:
Arnoldas Fokas Ekspedicijos vadovas (40 m.)
Nerijus Pranckevičius Ekspedicijos vadovas (37 m.)
Algis Vyšniūnas Profesorius, architektas
Agnė Goldbergaitė Komunikacijos specialistė (27 m.)
Aistė Eidukaitytė Komunikacijos koordinatorė (23 m.)