2012 m. 16 asmenų komanda vyko į tolimąją Chakasijos Respubliką, esančią Rytų Sibiro pietuose. Į šią sritį 1948–1952 m. atvežti keli ešelonai tremtinių iš Lietuvos, vėliau jų čia perkelta ir iš kitų sričių.
Ekspedicijos dalyviai aplankė ir sutvarkė šias vietas: Askizas, Charojus, Cibula, Imekas, Juzikai, Miziugolas, Tanzibėjas, Ust-Abakanas. Atstumas nuo Vilniaus – 2 455 km. Vietos žmonių skaičius – 53 2403. Lietuvių tremtinių skaičius – apie 1000.
Daugiausia tremtiniai dirbo miško pramonėje: kirto mišką, krovė rąstus, plukdė juos Abakano, Maturos, Jenisiejaus upėmis. Nuo 1954 m. į Lietuvą iš Chakasijos pradėta leisti grįžti vaikams, o nuo 1957 m. – ir suaugusiems.
Nuvykusi į daugiau nei už 5 000 kilometrų nuo Lietuvos nutolusią Chakasiją, ekspedicijos komanda sutvarkė 11 (nors pirminis planas buvo 6) lietuviškų kapinių, susitiko su keletu Sibire gyvenančių lietuvių. 2012 m. pirmą kartą per projekto istoriją dalyviai į Sibirą vežėsi ąžuolinį tautodailininko Vidmanto Zakarkos sukurtą kryžių, skirtą iš Chakasijos negrįžusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams atiminti. Šis kryžius buvo pastatytas jau išnykusio kaimo Maturo teritorijoje, šalia dabartinės Taštypo gyvenvietės. Kryžiaus ertmėje įstatytoje kapsulėje sudėti lietuvių linkėjimai, rašyti viso projekto pasiruošimo etapo metu. Ekspedicijos dalyviai sukorė daugiau nei 13 000 kilometrų ir sutvarkė Askizo, Charojaus, Cibulos, Imeko, Juzikų, Miziugolo, Tanzibėjaus, Usb Abakano, Taštypo ir kitas kapines.